Aš jau nepakeliu minčių apie tave
Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių
Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas
O tu sakai: Stovėk, kaip stovi laisvė.

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro
Taip, kaip uždaro vakarą naktis
O tu man atsakai: Aš – tavo laisvė.

O nesibaigianti kelionė į tave
Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs
Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos
O tu sakai: Eik taip, kaip eina laisvė.

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro
Taip, kaip uždaro vakarą naktis
O tu man atsakai: Aš – tavo laisvė.

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro
Taip, kaip uždaro vakarą naktis
O tu man atsakai: Aš – tavo laisvė.

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro
Taip, kaip uždaro vakarą naktis
O tu man atsakai: Aš – tavo laisvė.

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro
Taip, kaip uždaro vakarą naktis
O tu man atsakai: Aš – tavo laisvė.