Pamiršai manas akis ir mano juoką ir mintis,
parašytas ant pajūrio smelio tau,
jas nuplovė jūros gylios ir padangių vandenynai,
tie nežinomi keliai klaidino mus…

Tolimi, toliai tolimi,
neš ir neš neišgirstus balsus,
svetimi ir nesuprasti,
mes paliekam vienas kitam žodžius…

laivai nutols, krantai nutols,
tik aš ir tu vienui vieni per jūrą plauks…
laivai nutols krantai nutols,
tik aš ir tu vaikai basi sugrižtant lauks…

Mūsų dienos suskaičiuotos,
mūsų dugnas išmatuotas,
mūsų meilė be sparnų nugrims žemyn,
kaip Romeo ir džuljeta neberandam žemej vietos,
mūsų širdis degina liepsna kaitri…

Tolimi toliai tolimi
neš ir neš neišgirstus balsus,
svetimi ir nesuprasti,
mes paliekam vienas kitam žodžius…

laivai nutols, krantai nutols,
tik aš ir tu vienui vieni per jūrą plauks…
laivai nutols krantai nutols,
tik aš ir tu vaikai basi sugrižtant lauks…

Tolimi, tolimi nes ir nes neišgirstus balsus,
svetimi ir nesuprasti mes paliekam vienas kitam žodžius,

laivai nutols krantai nutols,
tik aš ir tu vienu vieni per jura plauks,
laivai nutols krantai nutols,
tik aš ir tu vaikai basi sugrižtant lauks…