Nieko verta, nieko verta.
Vienintelė buvai tu mano, mano saulė,
Kurią užtemdė juodas debesis apgaulės.
Kai pamačiau su juo, man, sustojo laikas,
Nes tu buvai kur kas daugiau nei Instagramo like’as.
Ašaras matau tavo akyse, akyse.
Tavo žodžiai skaudina mane, tai netiesa.
Prašai, kad atleisčiau,
Sakai tai buvo tik klaida.
Bet juk tu žinai kodėl,
Tu tik dar viena…
Prašai, kad atleisčiau,
Sakai tai buvo tik klaida.
Bet juk tu žinai kodėl,
Tu tik dar viena…
Kalė, kuri man – nieko verta.
Tu moki plačiai išskiesti savo kojas.
Ranka siekia ten, kur šiąnakt buvo kitas.
Tik man nesakyk tai paskutinis kartas,
Aš viską puikiai suprantu aš ne mažas vaikas.
Ašaras matau tavo akyse, akyse.
Tavo žodziai skaudina mane, tai netiesa.
Prašai, kad atleisčiau,
Sakai tai buvo tik klaida.
Bet juk tu žinai kodėl,
Tu tik dar viena…
Prašai, kad atleisčiau,
Sakai tai buvo tik klaida.
Bet juk tu žinai kodėl,
Tu tik dar viena…
Kalė, kuri man – nieko verta.
Nieko verta…
Tu žinai kodėl,
Tu tik dar viena…
Kalė, kuri man – nieko verta.
Nieko verta…
Tu žinai kodėl,
Tu tik dar viena…
Kuri man, kuri man, kuri man…
Nieko verta, nieko verta.
Kuri man…
Ašaras matau tavo akyse, akyse.
Bet juk tu žinai tai netiesa, tai pabaiga.
Dink dink dink iš horizonto tyliai.
Sudegdama toj prakeiktoj ugny nebyliai.
Tai net neverta pokalbio, kuris tegu nutyla.
Ir teismo salėj aš užversiu šią gėdingą bylą.
Dink dink dink iš horizonto tyliai.
Sudegdama toj prakeiktoj ugny nebyliai.
Tai net neverta pokalbio, kuris tegu nutyla.
Ir teismo salėj aš užversiu šią gėdingą bylą.
Prašai, kad atleisčiau,
Sakai tai buvo tik klaida.
Bet juk tu žinai kodėl,
Tu tik dar viena…
Prašai, kad atleisčiau,
Sakai tai buvo tik klaida.
Bet juk tu žinai kodėl,
Tu tik dar viena…
Kalė, kuri man – nieko verta.
Nieko verta…
Tai net neverta pokalbio, kuris tegu nutyla.
Ir teismo salėj aš užversiu šią gėdingą bylą.
Nieko verta, nieko verta…
Tai net neverta pokalbio, kuris tegu nutyla.
Ir teismo salėj aš užversiu šią gėdingą bylą.