Vakar buvau sapne, tenai tavęs nėra.
Sena žaizda širdies galbūt išnyks laike.
Anapus lango dangus, be garso lyja lietus.
Ir jo kalba rami sušildo sielas dvi.
Prašau, atleisk ir jei gali, neteisk.
Prašau, atleisk nors gali būt sunku
Prašau, atleisk ir jei gali, neteisk
Prašau, atleisk jei dar turi sapnų
Paklausyk – juk žodžiai nesvarbu.
Klausykime abu, ką pakuždės širdis.
Neaišku, kur nuves keliai nežinomi.
Likimo vingiuose neverksi būt šalia.
Nereikia laukt nakty,
Jeigu sapnų nėra.
Nors kartą būk kantrus,
kaip mūsų sielos dvi.
Prašau, atleisk ir jei gali, neteisk.
Prašau, atleisk nors gali būt sunku
Prašau, atleisk ir jei gali, neteisk
Prašau, atleisk jei dar turi sapnų
Paklausyk – juk žodžiai nesvarbu.
Klausykime abu, ką pakuždės širdis.
Paklausyk – juk žodžiai nesvarbu.
Klausykime abu, ką pakuždės širdis.
Anapus lango dangus, nustojo lyti lietus.
Su saule rymo anksti, tos pačios sielos dvi.
(2 kartus)
Prašau, atleisk ir jei gali, neteisk.
Prašau, atleisk nors gali būt sunku
Prašau, atleisk ir jei gali, neteisk
Prašau, atleisk jei dar turi sapnų
Prašau, atleisk jei dar turi sapnų.