Tu palaikyk mano dangų,
Man per sunku
Tingų vėją prikelk
Tegul nesnaudžia guoly baltam debesų.

Tegul neša virš kaukiančių jūrų
Pykčio perplėštą burę
Tegul barsto ant viso pasaulio
Gėrio sėklas po saule.

Meilė – kai neima miegas
Laimė – kai nugali baimę
Niekas visur yra niekas
Viskas eina, praeina.

Tu pasiimk mane ant rankų
Jei nesunku
Ir išmeski aukštyn
Tartum plunksną virš ąžuolų milžinų.

Viršum girių, kur viskas taip žalia
Kur pasibaigia kelias
Viršum miestų, liepsnojančių gatvių
Skraido mano vienatvė.

Meilė – kai neima miegas
Laimė – kai nugali baimę
Niekas visur yra niekas
Viskas eina, praeina.