Tavo kambarys išpuoštas lelijom
ir viskas ką turi telpa šiam kambary
tavo kambary vakar lijo ir šiandien vėlei lis
ir degs kambarys, nes stalo vidury
sėdi pašėlus, pametus šešėlį
nuotaka vėjo ir nuotraukas laiko,
ir verkia lyg vaikas stalo vidury, savo kambary.
Aš tą plaštakę mėlynakę
Jau pažįstų taip seniai
Mhmhmh
Labas nepasakė jis, jai atleiski,
Ji nuliūdo, tai praeis
Tai praeis.
Tavo kambarys ir vėl lyg po karo
Nes verkiantis karys nežino ką daro
Tik žingsniai keturi nuo tylinčių sienų
Tai viskas ką turi kambary vien sienos.
Aš tą plaštakę mėlynakę
Jau pažįstų taip seniai
Mhmhmh
Labas nepasakė jis, jai atleiski,
Ji nuliūdo, tai praeis
Tai praeis.
Aš tą plaštakę mėlynakę
Jau pažįstų taip seniai
Mhmhmh
Labas nepasakė jis, jai atleiski,
Ji nuliūdo, tai praeis
Tai praeis.
Aš tą plaštakę mėlynakę
Jau pažįstų taip seniai
Mhmhmh
Labas nepasakė jis, jai atleiski,
Ji nuliūdo, tai praeis
Tai praeis.
Tavo kambarys…
Tavo kambarys…
Tavo kambarys…
Tavo kambarys…
Tavo kambarys…
Tavo kambarys…