Galbūt aš ir ne toks, koks tu norėtum, kad aš būčiau,
Arba tiesiog man neužteko pastangų
Bet nebegaliu sėdėt, žiūrėt ir nepaliest
Tavo lūpų, kurias aš branginu.

Ramu dabar viduj, man jau ramu
Ir ne dėl to,kad tu šalia, nes taip nėra.
Elgesio nesupratau, bet ačiū, leidai man suprast
Ką reiškia vėl tikėt, mylėt, rankomis apglėbt.

Galbūt tiesiog aš pripratau girdėt šalia alsavimą kiekvieną naktį,
Galbūt jo nepamiršiu niekada,
Galbūt per daug aš tyliu, galbūt dėl to
Nesugebėjau tau parodyt, ką jaučiu.

Ir taip lengvai tave nuvyliau,
Ir kaip dabar norėčiau drebančias rankas paleist pro tavo kūną,
Bet negaliu, ne mano
Geriau išeik, taip, šie žodžiai buvo pasakyti
Tavo lūpom paskutinį kartą.

Prašau, apkabink minutei, nepaleisk
Prašau, sustabdyk laiką, neužgesk
Prašau, būk tokia, kokia buvai tada
Prašau, neleisk man pasimest.

Prašau, apkabink minutei, nepaleisk
Prašau, sustabdyk laiką, neužgesk
Prašau, būk tokia, kokia buvai tada
Prašau, neleisk man pasimest niekada.