Kiekvienas iš mūsų nueis savo kelią,
Kiekvienas – iki galo,
Nors kartais pusiaukelėj būna sunku…
Ir norisi bėgti tolyn nuo savęs,
Ir atrodo, kad niekas tavęs nesupras,
Tu stovi ir žiūri į dangų tuščiom akim…

Kai nori verkti, tu verki tyliai –
Niekas negirdi, niekas nemato,
Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
Mums viens kitą suprasti…

Kai nori verkti, tu verki tyliai –
Niekas negirdi, niekas nemato,
Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
Mums viens kitą suprasti…
Mums viens kitą suprasti…
Mums viens kitą surasti…

Bėgantis laikas – kaip smėlis po kojom,
Jo daug, todėl mes jo netausojam,
Barstome patys ir dalinam kitiems…
Bet ateina diena, kai miršta svajonės,
O aplinkui – vien nepažįstami žmonės.
Tu viena likai… O kur tavo draugai?

Kai nori verkti, tu verki tyliai –
Niekas negirdi, niekas nemato,
Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
Mums viens kitą suprasti…

Kai nori verkti, tu verki tyliai –
Niekas negirdi, niekas nemato,
Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
Mums viens kitą suprasti…
Mums viens kitą suprasti…
Mums viens kitą surasti…
(2 kartus)