Kai tik bachūras liūlia-liūlia, liūlia-liūlia, liūlia-liūlia, Kai tik užmiega jis ramiai, Kai pataluos bachūras lūžęs, Mes galim jį paišyt linksmai. Kai tik bachūras liūlia-liūlia, liūlia-liūlia, liūlia-liūlia, Mes išsityčiojam smagiai: Privarom putų jam ant veido Ir išterliojam visiškai. O atsibudęs nesupranta, Kame čia diela, kur jinai? O mes toliau visi sau žvengiam: Tu vakar pirmas nulūžai!.