Kai tik bachūras liūlia-liūlia, liūlia-liūlia, liūlia-liūlia,
Kai tik užmiega jis ramiai,
Kai pataluos bachūras lūžęs,
Mes galim jį paišyt linksmai.

Kai tik bachūras liūlia-liūlia, liūlia-liūlia, liūlia-liūlia,
Mes išsityčiojam smagiai:
Privarom putų jam ant veido
Ir išterliojam visiškai.

O atsibudęs nesupranta,
Kame čia diela, kur jinai?
O mes toliau visi sau žvengiam:
Tu vakar pirmas nulūžai!.